Vėdinimo sistemos - išmanų rekuperatoriai su WiFi valdymu

Buitinės ir pramoninės vėdinimo sistemos. Vėdinimo sistemų projektavimas ir montavimas - prekyba. Vėdinimo srautų matavimas ir reguliavimas. Rekuperatorius...

Vėdinimo sistemos tiekia šviežią, prisotintą deguonies, išvalytą orą į pastatą, mažina galimybę atsirasti pelėsiui, drėgmei, bakterijoms ir grybeliui, šalina CO₂ ir kitus įvairūs teršalus.

Vėdinimas - viena svarbiausių pastato inžinerinių sistemų. Teisingai suprojektuota vėdinimo sistema užtikrina efektyvų pastato energijos taupymą ir gerą mikroklimatą.

Ruošiatės įsirengti vėdinimo sistemą? Mes padėsime, suteiksime konsultacijas renkantis vėdinimo įrenginius, suprojektuosime  bei sumontuosime būtent Jūsų gyvenimo, darbo aplinkai pritaikytą vėdinimo sistemą už Jums patrauklią kainą.

Vėdinimo nauda ir paskirtis

  Vėdinimą įrengti pastatuose būtina, nes:

• patalpose kaupiasi anglies dvideginio koncentracija, nepašalintas blogas ir iškvėpuotas oras tampa kenksmingu;
• blogas oras pakeičiamas prisotintu deguonies, išvalytu, šviežiu ir gaiviu oru;
• šalinami nemalonus kvapai susidarę dėl įvarių bakterijų ir cheminių junginių;
• nevėdinamose patalpose atsiranda perteklinė drėgmė, pelėsis;
• šalinamos dulkės, aerazoliai, kiti nešvarumai atsiradę dėl naudojamų cheminių priemonių, šalinami ore esantys ligų sukėlėjai, bakterijos.

Naturalus (gravitacinis) vėdinimas - trūkumai

• oras patenkantis į patalpas nesušildomas, dėl  to susidaro skersvėjis skatinantis peršalimo ligas;
• oras neišvalomas oro filtrais, todėl dulkės į patalpas patenka kartu su oru, vabzdžiais ir kitais nešvarumai;
• sunku reguliuoti oro pritekėjimą ir šalinimą, patalpos vėdinamos per daug arba per mažai, prarandama šiluma;
• vasaros metu, kai lauko temperatūra susilygina su patalpų temperatūra, vėdinimas vertikaliais ortakiais nevyksta ir patalpas vėdinti įmanoma tiktai esant vėjui;
• per vėdinimui atidaromus langus ir duris į patalpas patenka gatvės triukšmas;
• žiemos metu sunaudojama apie du kartus daugiau energijos pastato šildymui, kadangi neįmanoma šilumos grąža.

DIDELI ŠILUMOS NUOSTOLIAI

Mechaninis vėdinimas - privalumai

• tiekiamas oras sušildomas arba atvėsinamas iki norimos temperatūros;
• tiekiamas oras filtruojamas, priklausomai nuo filtrų rūšies gali būti pasirenkamas oro išvalymo laipsnis;
• projektavimo metu parenkamas reikiamas oro kiekis patalpoms, kuris vėliau, pagal pageidavimą, gali būti reguliuojamas sklendžių, ventiliatoriaus greičio arba laiko relės pagalba;
• norimas vėdinimo užtikrinamas nepriklausomai nuo lauko oro sąlygų, izoliuojamas išorės triukšmas;
• rekuperacinės vėdinimo sistemos užtikrina iki 95% šalinamo oro šilumos grąžą tiekiamam orui.

Vėdinimo su rekuperatoriumi veikimo principas 

A - Šalinamas iš patalpų blogas oras.

B - Tiekiamas į patalpas, prisotintas deguonies, pašildytas, ir išvalytas oras.

C - Pašalinamas patalpos oras į lauką.

D - Tiekiamas šviežias oras iš lauko, prisotintas deguonies.

Rekuperacinė vėdinimo sistema

Rekuperatorius, tai pagrindinis mechaninės vėdinimo sistemos įrenginys, skirtas vėdinti patalpas per ortakių tinklą išsidėsčiusį pastate, o rekuperatoriaus konstrukcija suprojektuota taip, kad taupytų šiluminę ir elektrinę energiją, taip sumažindama išlaidas pastato šildymui.

Integruotos rekuperatoriuose išmanios vėdinimo sistemų valdymo technologijos, leidžia vartotojui pasirinkti vėdinimo intensivumą, nustatyti vėdinimo dažnumo ir intensyvumo dienos ar savaitės grafikus. Šias sistemas galima valdyti, stebėti išmaniųjų telefonų pagalba ar internetu. Galima pasitelkti papildomų oro kokybės daviklių pagalba, tokių kaip CO2 ar drėgmes jutiklių, taip dar labiau optimizuojant vėdinimo sistemos darbą. Tokia vėdinimo sistema taps pilnai automatizuota ir išanalizavusi gautus oro temperatūros, drėgmės, ar CO2 duomenis, padidins arba sumažins vėdinimo intensyvumą, palaikydama komfortabilų, ekonomišką, vėdinimo lygį.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos darbo principas paprastas. Šviežias oras į patalpas patenka ir blogas oras iš patalpų pašalinamas ventiliatoriais per plokštelinį, rotacinį, arba atskirų srautų šilumokaitį, sumontuota rekuperatoriuje, kurio konstrukcija neleidžia maišytis blogo ir šviežio oro srautams. Pratekėjęs šviežias oras per šilumokaitį iš dalies pašildomas išeinančio patalpos oro. Tokiu būdu, išlaidos šviežio oro šildymui sumažėja 50-95 %.

Dar vienas reikšmingas tokios vėdinimo sistemos privalumas, tai oro kokybė ir triukšmas. Rekuperatoriuje numatyti oro filtrai, kuriais išvalomas oras. Oras valomas grubaus valymo, anglies, ar net hepa filtrais. Taip pat į patalpas nepatenka iš lauko sklindantis gatvės triukšmas.

Rekuperacinė vėdinimo sistema dažniausiai susideda iš tokių įrenginių:

• izoliuotų vamzdžių, pro kuriuos ventiliatoriais ištraukiamas tvankus ir įtraukiamas grynas oras;
• ortakių tinklo, kuris skirsto gaivų orą visame name ir grąžina tvankų orą į rekuperatorių;
• ventiliatorių orui paskirstyti patalpose ir ištraukti į lauką;
• šilumokaičio, kuriame šiluma pervedama iš vienos oro srovės į kitą;
• filtrų, kurie sulaiko purvą ir neleidžia jam prasiskverbti į šilumokaitį;
• šildymo mechanizmo (kai kurie elementai turi šildytuvą), kuris blokuoja ir neleidžia sušalti šilumokaičiui, kada įeinantis oras yra labai šaltas;
• vamzdžio, kondensatui išleisti iš rekuperatoriaus (būna ne visuose modeliuose);
• valdymo automatikos.

Oro paskirstymas

Grynas oras gali būti tiekiamas į namo vidų dviem būdais: rekuperatoriaus ortakių tinklu (rekuperacinė vėdinimo sistema) ir oro šildymo ortakiais. Rekuperacinė vėdinimo sistema naudojama, kai norime išvengti papildomų šilumos nuostolių (oras patenkantis į patalpas yra sušildomas išeinančiu oru). Tokiu būdu gaivus oras ortakiais patenka į miegamąjį, svetainę, valgomąjį, rūsį ir į kitus kambarius, kuriuose yra didelė drėgmė, o teršalai yra ištraukiami į lauką, prieš tai šilumokaityje sušildę įeinantį šaltą ir gaivų orą.

Rekuperatorius gali būti sujungtas su šildymo sistema. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, naudojama orinio šildymo sistema su daline recirkuliacija. Šiuo atveju oras iš patalpų, kuriose yra didelė drėgmė ir teršalų šaltiniai, yra paduodamas į rekuperatorių, o iš jo - į lauką. Gaivaus oro ortakis yra prijungtas prie katilinės recirkuliacinio oro ortakio. Gaivus oras patenka į katilinę ir ortakiais paskirstomas po visą namą.

Oras iš patalpų, kur nėra taršos šaltinių, recirkuliacinio oro ortakyje papildytas gaiviu išorės oru patenka į katilinę, kur pašildomas ir ortakiais paskirstomas po namą. Katilinės ventiliatorius dirba mažu greičiu, nes rekuperatorius reguliuoja gaivaus oro tiekimą visam namui.

Teršalai ir jų šaltiniai

Įvairūs prietaisai, gaminiai, žmogaus veikla, augintiniai išskiria kenksmingas medžiagas į patalpas, kuriose praleidžiame didžiąją savo laiko dalį.

• Drėgmė ir pelėsiai - šlapios grindys, rūbų džiovinimas uždaroje patalpoje, maisto ruoša, drabužių skalbimas, kambarinių augalų auginimas, name laikomos malkos ir t.t.
• Karbamidas - formaldehidas - kai kurių tipų plokštės, paneliai, kiliminė danga, baldai, tekstilė ir t.t.
• Radonas - užterštas požeminis vanduo.
• Tabako dūmai - rūkymas.
• Namų ūkio chemikalai - įvairios valymo priemonės, dažai, tirpikliai, aerozoliai ir t.t.
• Kvapai, virusai, bakterijos - žmonės ir naminiai gyvūnai.
• Produktų degimo liekanos (įskaitant anglies monoksidą, nitrogeno oksidus, anglies dioksidą ir kitas daleles) - kuro deginimo įrengimai: katilinės, šildytuvai, krosnys, dujiniai drabužių džiovintuvai, židiniai, viryklės ir t.t.